1984-ieji (4-oji laida)

Pasislėpęs pakrikos Teisybės ministerijos Registrų skyriuje Vinstonas Smitas sumaniai perrašinėja praeitį, kad ji atitiktų Partijos poreikius. Tačiau giliai širdyje jis priešinasi totalitariniam pasauliui, kuriame gyvena, pasauliui, reikalaujančiam absoliutaus paklusnumo ir kontroliuojančiam žmogų viską reginčiais monitoriais bei budria Didžiojo Brolio akimi. Trokštantis tiesos ir laisvės Smitas užmezga meilės romaną su savo kolege Džulija, tačiau netrukus supranta, kad šiame košmariškame pasaulyje meilė yra neapykanta, karas — taika, o tikroji laisvės kaina — išdavystė.

Atsiliepimai

XX amžiaus knyga... pribloškia mus savo aktualumu.

* Ben Pimlott, Independent

Vienas įtakingiausių dvidešimto amžiaus anglų rašytojų.

* Robert McCrum, Observer

Tai pranašas, mąstęs apie neįsivaizduojamus ir kalbėjęs apie neapsakomus dalykus. Jo žodžiai ir žeidė visuotinai nusistovėjusią nuomonę.

* Peter Grosvenor, Daily Express

Jis viską permatė kiaurai, nes mokėjo žvelgti kiaurai save patį. Daugelis rašytojų ir žurnalistų mėgino imituoti jo ypatingą aiškų rašymo būdą be egoistiškų pamokymų.

* Peter Ackroyd, The Times

Tyra Orvelo akis dažnai buvo pribloškiančiai įžvalgi... Šis žmogus nesistebėdamas žvelgė į pasaulį ir užrašė tiksliai tai, ką matė.

* John Mortimer, Evening Standart

Neprilygstamai sąmojinga ir nauja... Ryškiausias ir įtikinamiausias to amžiaus anglų prozos stilius.

* John Carey, Sunday Times

Jo šedevras – puikiausias britų pokario romanas. 

* Time Out

Didžiulė jo amžiaus moralės jėga... Neįmanoma nesidžiaugti jo literatūriniais ir politiniais kūriniais – ir negalima nesipiktinti tuo, prieš ką jis buvo nusistatęs... Mieliausias iš rašytojų, jo knygos skaitytojus ilgam padaro jo gerbėjais.

* Geoffrey Wheatcroft, Spectator

Puikiausias to amžiaus anglų eseistas... Jis buvo įsitikinęs, kad privalo kalbėti tiesą, kai daugelis jo amžininkų manė, jog istorija paremta melu... Jo kūrinys išliko toks pat ryškus ir stiprus kaip ir tada, kai buvo parašytas.

* Paul Gray, Time

Apie autorių

Erikas Artūras Bleras (Džordžas Orvelas) gimė 1903 m. Indijoje, kur jo tėvas dirbo valstybės tarnyboje. 1907 m. šeima persikėlė į Angliją, ir 1917 m. Orvelas pradėjo mokytis Itone, kur reguliariai talkino įvairiems koledžo žurnalams. Nuo 1922-ųjų iki 1927-ųjų metų jis tarnavo Indijos imperinėje policijoje Birmoje, ir ši patirtis įkvėpė jį prašyti pirmąjį savo romaną „Birmos dienos“ (1934). Vėliau ėjo keleri nepritekliaus metai. Dvejus metus jis gyveno Paryžiuje, paskui grįžo į Angliją, kur sėkmingai dirbo repetitoriumi, mokytoju ir knygyno pardavėju; tuo pat metu Orvelas rašė recenzijas ir straipsnius į daugybę periodinių leidinių. 1933 m. išleistas romanas „Šuniškas gyvenimas Paryžiuje ir Londone“ (Down and Out in Pans and London). 1936 metais Viktoras Golanzas įgaliojo jį aplankyti Lankašyro bei Jorkšyro rajonus, kur viešpatavo masinis nedarbas, ir dėl čia pamatyto skurdo gimė išraiškinga apybraiža „Kelias į Vigano prieplauką“ (The Road to Wigan Pie, 1957). 1936-ųjų metų pabaigoje Orvelas išvyko į Ispaniją kovoti už respublikonus, ir ten buvo sužeistas. Romanas „Pagarba Katalonijai“ (Homage to Catalonia) — tai pasakojimas apie pilietinį karą. 1938-aisiais ji gydėsi sanatorijoje ir nuo to laiko taip visiškai ir nepasveiko. Šešis mėnesius Orvelas praleido Maroke ir ten parašė apybraižą „Įkvėpti“(Coming Up for Air). Per Antrąjį pasaulinį karą jis tarnavo Namų sargyboje (Home Guard) ir 1941-1943 m. dirbo BBC korespondentu Tolimųjų Rytų reikalams. Būdamas literatūriniu Tribune redaktoriumi jis sukūrė nuolatinę rubriką, kur buvo spausdinami politiniai ir literatūriniai komentarai, dar rašė straipsnius savaitraščiui Observer, o vėliau laikraščiui Manchester Evening News. Jo unikali politinė alegorija „Gyvulių ūkis“ (Animal Farm) buvo išleista 1945 m., ir šis romanas drauge su „1984-ieji“ (Nineteen Eighty-Four, 1949) atnešė jam pasaulinę šlovę.

Džordžas Orvelas mirė 1950-ųjų sausį Londone. Likus kelioms dienoms iki mirties Desmondas Makartis (Desmond MacCarthy) atsiuntė jam sveikinimo žinutę, kurioje rašė: „Jūs palikote neišdildomą žymę anglų literatūroje... esate vienas iš kelių nemirtingų savo kartos rašytojų“.